Kauno diena praneša, kad dyzelino kainos Lietuvoje ir Europoje toliau kyla — dyzelino kaina perkopė 2,3 euro ribą. Straipsnyje cituojamas SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas, kuris Žinių radijo laidoje aptarė, kodėl kainos gali kilti toliau ir kada galėtų pasiekti piko tašką.
Povilausko vertinimu, pagrindiniai rizikos veiksniai yra geopolitika: irano veiksmai bei incidentai Saudo Arabijos naftotiekyje gali padidinti neapibrėžtumą tiekimo grandinėse. Kaip nurodo straipsnis, Rusija pratęsė dyzelino eksporto draudimą spalio mėnesiui, o didmeninė dyzelino kaina Europoje praėjusią savaitę pasiekė rekordines aukštumas. Ekonomistas pažymi, kad atskaitos taškas, galintis pakeisti kainų dinamiką, būtų JAV vidurio kadencijos rinkimai lapkričio pradžioje.
Straipsnyje taip pat pateikti rinkos rodikliai: dyzelino pardavimai kas mėnesį mažėja apie 5–10 proc., tuo tarpu benzino pardavimai auga apie 10 proc. (dalį poveikio aiškina ir automobilių parko pokyčiai — Lietuvoje apie du trečdaliai transporto priemonių vis dar veikia dyzelinu). Povilauskas atkreipia dėmesį, kad tokie vartotojų ir rinkos pokyčiai dalinai amortizuoja kainų šoką.
Kalbant apie politinius sprendimus, ekonomistas nurodo, kad valdžia gali mažinti akcizus arba skirti kompensacijas — kitos realios priemonės nėra daug. Pavyzdžiu minimi Lenkijos sprendimai rugsėjį sumažinti PVM ir akcizus dyzelinui; šiuo metu dyzelino kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos siekia apie 10 centų, benzino — apie 18 centų (piko metu skirtumai būdavo ir iki 40 centų).
Energetikos kainų šuolis taip pat didina spaudimą maisto pramonei: biržinė dujų kaina straipsnyje nurodoma apie 78 eurus už megavatvalandę, kai prieš metus buvo arti 40 eurų, todėl maisto perdirbėjams rugpjūčio–rugsėjo sąskaitos jau kelia nerimą. Tai reiškia, kad maisto kainų infliacija gali būti svarbi tema ateinančiais mėnesiais — pirkėjams verta stebėti tiek energijos, tiek su maistu susijusių kategorijų pokyčius (Bakalėja).
Kauno dienos straipsnyje cituojamas Povilauskas taip pat pabrėžia, kad esama mažiausiai kelių mėnesių rizikos lango (lapkritis–sausis), kai šildymo poreikis ir energetikos kainos gali dar labiau spausti namų ūkio ir verslo biudžetus. Vartotojams tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu kuro ir energetikos naujienos tiesiogiai veiks infliaciją ir galimus pokyčius maisto kainose.