Eurostatas: rugpjūtį Lietuva užfiksavo aukščiausią infliaciją ES — ką tai reiškia pirkėjams

Kaip praneša „Verslo žinios“, išankstiniais Eurostato duomenimis 2026 m. rugpjūtį euro zonos metinė infliacija siekė 3,3%, o Lietuvoje pagal su ES metodologija suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) — 5,8% — daugiausia iš visų ES šalių, kurių duomenys tuo metu buvo prieinami. Toliau infliacijos konkurse atsidūrė Kipras (5,2%) ir Bulgarija (5,1%), o mažiausias augimas fiksuotas Estijoje (1,3%), Maltoje (1,9%) ir Suomijoje (2,4%).

Eurostatas nurodo, kad rugpjūtį didžiausią metinį augimą rodė energetikos sektorius (14,3%, palyginti su 10,3% liepą). Kitos sudedamosios dalys: paslaugos +3,0% (liepos 3,3%), neenergetinės pramoninės prekės +1,2% (nuo 0,9%) ir maisto produktai, alkoholis bei tabakas +1,2%. Verslo žinios primena, kad, pasak ekonomistų, maisto kainos, palyginti su pernai, net šiek tiek sumažėjo — tai ypač aktualu kasdieniams pirkiniams (žr. mūsų kategoriją Bakalėja).

Komentuodami situaciją ekonomistai pabrėžia energijos ir paslaugų kainų vaidmenį Lietuvos infliacijoje. Banko „Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad prieaugį lemia energetinių išteklių kainų šuolis ir paslaugų infliacija, o reikšmingą dalį sudaro šilumos kainos; jo teigimu, metinė infliacija dar gali augti ir priartėti prie dviženklio lygio kitų metų kovo link, kaip praneša „Verslo žinios“.

Tačiau „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė‑Pikčienė ragina nepervertinti vien tik kainų rodiklių poveikio pirkėjams — ji pažymi, kad gyventojų perkamoji galia kol kas nemažėja. Tam įtakos turi spartus atlyginimų augimas (vidutinis nominalus atlyginimas antrąjį ketvirtį buvo apie 10% aukštesnis nei prieš metus), nuo metų pradžios didinta minimali mėnesio alga (11,1%) ir antros pensijų pakopos lėšų išėmimas. Be to, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (palyginamosiomis kainomis) liepą, lyginant su pernai, išaugo 6%.

Trumpalaikė žinia pirkėjams — nors antraštinė infliacija Lietuvoje yra palyginti aukšta, pagrindiniai spaudikliai šiuo metu yra energetika ir paslaugos, o ne maisto kainos. Tai reiškia, kad namų ūkiai gali jausti didesnį spaudimą dėl būstui skirtų išlaidų žiemos sezono metu. Tačiau kol kas darbo užmokesčio augimas ir sukauptos atsargos kartu su vienkartine antros pakopos pensijų išėmimo įtaka padeda išlaikyti vartojimą nepakitusį — tai atspindi ir mažmeninės prekybos apyvartos augimas.