Vaisiai ir daržovės
Pieno produktai ir kiaušiniai
Kaip praneša 15min, ekonomistė Indrė Genytė‑Pikčienė („Artea“ bankas) atkreipia dėmesį, kad nors išankstiniais duomenimis rugpjūtį vartotojų kainos buvo apie 5,8 proc. aukštesnės nei prieš metus, vartotojų elgsena didelių pokyčių nerodo. Mažmeninės prekybos apyvarta realiame išraiškoje liepą augo 6 proc., o maisto prekių segmentas fiksavo 2,6 proc. prieaugį.
Tuo pačiu ne maisto prekės ženkliai stumia augimą: 15min duomenys rodo, kad ne maisto pardavimai pakilo 12,3 proc., ypač stipriai augo statybinių, buitinės technikos, baldų ir apšvietimo kategorijos (beveik 19 proc.). Tekstilės, drabužių ir avalynės segmentas augo 10,7 proc., o farmacijos, kosmetikos ir medicinos prekių apyvarta – apie 16 proc. Vartotojams aktualios kasdienės kategorijos galite stebėti ir mūsų pasiūlymuose, pvz., Bakalėja arba Kosmetika ir higiena, o namų įrengimui aktualius pasiūlymus rasite kategorijoje Namų ūkio ir laisvalaikio prekės.
Genytė‑Pikčienė cituojama paaiškinant, kad vartojimą palaiko sveika darbo rinka ir spartesnis atlyginimų augimas: antrąjį ketvirtį vidutinis nominalus darbo užmokestis buvo apie 10 proc. aukštesnis nei prieš metus, o minimali mėnesinė alga nuo metų pradžios pakilo 11,1 proc. Be to, vartojimą padidino vienkartinis antros pensijų pakopos lėšų atsiėmimas – šis impulsas bent iš dalies paaiškina, kodėl pirkėjai kol kas nesitraukia iš rinkos.
Nors geopolitiniai įvykiai (minimi JAV–Irano įtampai) laikinai sumažino vartotojų pasitikėjimą, vasaros mėnesiais nuotaikos atsitiesė. Indrė Genytė‑Pikčienė taip pat pastebi, kad energetikos ir transporto kainų šokas kol kas daugiausia veikia šias sritis, o bendras maisto kainų lygis netgi šiek tiek sumažėjo, todėl infliacijos poveikis plačiajai vartojimo krepšeliui išlieka ribotas.
Ką tai reiškia pirkėjams ir prekybininkams? Prekybos rezultatų augimas rodo, kad šiuo metu paklausa užtikrina pardavimus net ir esant infliacijai, tačiau dalis augimo yra vienkartinė (antros pakopos lėšos, būsto rinkos susiję pirkimai). Tai reiškia, kad prekybininkams verta planuoti tiek ilgalaikius pasiūlymus, tiek sezonines nuolaidas, o vartotojams — išlaikyti atsargumą prieš artėjantį šaltąjį sezoną: dalis atsiimtų lėšų jau panaudota, bet nemaža jų dalis dar likusi taupymui.