Kaip rašo Delfi autorė Aistė Jermolajeva, paprasčiausias ekonomikos matas yra žmogaus piniginė: kiek šiandien už 100 eurų gali nusipirkti Lietuvos gyventojas ir kiek pinigų lieka po būtinųjų išlaidų. Šis požiūris ypač aktualus, kai statistika rodo skirtingus signalus — vienos išlaidos mažėja, kitos tą patį laikotarpį auga.
Pateikiami Lietuvos statistikos duomenys aiškiai rodo šią dichotomiją: 2026 m. liepos mėn. vidutinis bruto darbo užmokestis siekė 2 674,9 euro, o vidutinis neto atlyginimas – 1 618,6 euro, per metus „į rankas“ augęs 6,8 proc. Tuo pat metu metinė infliacija pagal VKI buvo 6,1 proc. (suderintą indeksą – 5,6 proc.), o mėnesinis kainų pokytis – −0,1 proc. Maisto ir nealkoholinių gėrimų grupė per metus atpigo apie 2,1 proc. (per mėnesį −1,7 proc.), o konkrečiai kai kurios pozicijos krito ženkliai: kiauliena ir bulvės −12,5 proc., duona −4,7 proc., šviežios uogos −5,2 proc. Tai reiškia realias galimybes vartotojui rasti pigesnių pirkinių maisto kategorijose, ypač sekant akcijas kategorijose kaip Mėsa ir žuvis, Duonos gaminiai ar Vaisiai ir daržovės.
Tuo pačiu metu A. Jermolajeva atkreipia dėmesį, kad paslaugų kainos rugpjūtį per metus augo 6,8 proc. — tokiu pat tempu kaip ir vidutinis neto atlyginimas. Paslaugos (būsto priežiūra, transportas, sveikatos ar vaikų užsiėmimai ir pan.) dažnai nėra lengvai atidedamos ar pakeičiamos, tad jų brangimas greitai „suvalgo“ atlyginimų augimo naudą. Iš praktinės pusės tai reiškia, kad pirkėjams verta stebėti ne tik maisto akcijas, bet ir paslaugų rinkos pokyčius bei ieškoti taupymo galimybių ten, kur įmanoma.
Lietuvos banko duomenys, kuriuos cituoja straipsnis, rodo, kad 2026 m. I ketvirtį apie 60 proc. gyventojų teigė galintys sutaupyti — tai maždaug 10 procentinių punktų daugiau nei 2022 m. Tačiau autorė pabrėžia, kad „galimybė sutaupyti“ nesako, kiek iš tikrųjų pavyksta atsidėti: svarbu ne tik sutaupymo skaičius, bet ir finansinis atsparumas netikėtoms išlaidoms. Čia nuolaidos ir akcijos gali būti praktiškas įrankis — net nedidelės sutaupyto sumos per mėnesį ilgainiui didina finansinį saugumą.
Santraukoje, kaip rašo Delfi, 100 eurų „vertė“ priklauso nuo to, kur leidžiate pinigus: maisto prekių kainų kritimas duoda galimybių pirkėjui, bet paslaugų ir būsto išlaidų augimas gali neutralizuoti tuos privalumus. Mūsų patarimas pirkėjams — stebėti akcijas ir lyginti kainas maisto kategorijose, bet kartu nepamiršti planuoti išlaidų už paslaugas ir būstą, kad atlyginimų augimas iš tiesų taptų didesne finansine laisve.