Vaisiai ir daržovės
Pieno produktai ir kiaušiniai
Kaip rašo 15min.lt ir aiškina Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyriausioji ekonomistė Laura Mociūnaitė, Lietuvoje metinė infliacija vasaros pabaigoje buvo artima 6 proc., o Valstybės duomenų agentūros duomenimis rugpjūčio mėn. sudarė apie 5,6 proc. Pagrindinis skirtumas nuo ES vidurkio – sparčiai brangusi energija, kuri stipriai pakurstė kainų augimą šalyje.
Analizė rodo, kad energijos kainos balandžio–liepos mėn. Lietuvoje vidutiniškai didėjo 21,5 proc. per metus. Daugiausia tam prisidėjo degalų kainų šuolis – liepos mėn. degalai tebebuvo apie ketvirtadaliu brangesni nei prieš metus, o degalų dalis vartojimo krepšelyje siekia apie 5,7 proc. Dar didesnį poveikį turėjo šilumos energijos kainų augimas: liepos mėn. jos Lietuvoje pakilo apie 42 proc., o tai itin susiję su augusiomis kuro (dujų) sąnaudomis ir PVM lengvatos panaikinimu šildymui.
Svarbi infliacijos dalis Lietuvoje – mokestiniai pakeitimai. Nuo šių metų pradžios padidinti akcizai alkoholiniams gėrimams ir tabakui, įvestas akcizas saldintiems gėrimams ir atsisakyta PVM lengvatos šildymui. Dėl to, kaip nurodo Mociūnaitė, netiesioginiai mokesčiai padidino bendrąją metinę infliaciją maždaug 1,3 procentinio punkto. Dėl akcizų pokyčių pastaraisiais mėnesiais alkoholiniai gėrimai brango vidutiniškai 7,7 proc., o nealkoholiniai gėrimai – apie 8,3 proc.
Kitas svarbus skirtumą formuojantis veiksnys – paslaugų kainos. Balandžio–liepos mėn. paslaugos Lietuvoje brango apie 6,6 proc. per metus. Tai daugiausia sietina su sparčiu darbo užmokesčio augimu (pastaraisiais metais atlyginimai didėjo apie dešimtadaliu per metus) ir dėl to augančiomis vienetinėmis darbo sąnaudomis. Lietuvos darbo sąnaudų augimas buvo net kelis kartus spartesnis nei ES vidurkis, todėl paslaugų kainų spaudimas čia stipresnis, nors paslaugų svoris vartojimo krepšelyje Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.
Įdomu, kad maisto kainos Lietuvoje balandžio–liepos laikotarpiu per metus vidutiniškai nepakito (apie −0,4 proc.), kai ES maistas brango apie 1,2 proc. Tai paaiškinama sumažėjusiu spaudimu maisto tiekimo grandinėje – krentant maisto žaliavų supirkimo kainoms ir importo bei vidaus gamintojų kainoms. Dėl to kasdien vartojamos maisto prekės šiuo metu gyventojams jau duoda tam tikrą palengvėjimą, tačiau būsimą infliacijos pojūtį stiprins prasidėjęs šildymo sezonas.
Trumpai tariant, Mociūnaitės vertinimu, Lietuvoje greitesnį kainų kilimą lėmė keli susikertantys veiksniai: išorinis šokas į energijos rinkas (naftos ir dujų kainų pokyčiai), mokestiniai sprendimai, didėję atlyginimai ir dėl to brangstančios paslaugos. Vartotojams tai reiškia, kad artimiausiu metu labiausiai reikėtų tikėtis didesnių sąnaudų už šildymą, kurą ir akcizais apmokestinamas prekes, o maisto kainų raida gali išlikti palankesnė tol, kol neatsinaujins žaliavų ir gamybos kainų augimas.